virpėti

virpė́ti, vìrpa (vìrpia KBII166, K, K.Būg, KŽ; L, -i), -ė́jo intr. KI385, Rtr, Š, RŽ, NdŽ, KŽ, FrnW, OGLII358; Q645, D.Pošk, Sut, I, M, ŠT25 1. DŽ drebėti iš šalčio, baimės, dėl ligos ir kt.: Strėnos virpa R319, MŽ427. Keliai virpa (orig. wirpo), visos strėnos dreba CII451. Kiškos virpa R, MŽ, N. Jis vìrpia iš bijonės, supykimo, meilės ir šalčio J. Ans vìrpa iš išgąsčio Kv. Ka vìrpam, ka drebam mas, kas čia dabar būs Rdn. Buvo baisių laikų, liuobei virpė́si i smirdėsi iš baimės Krš. Vìrpi taip, ka tas lėktuvas užeina, ka dantų negal suleisti, dantys trata Klk. Nuleido stogą, nu ka mas virpė́jom į stalą įsikibusios Plt. O aš vìrpu to[je] lovo[je], kai tas šunaitis Jdr. Tat jau gandina muni, šėlo šėlo, užteko, virpė́jau kaip apušės lapas Vvr. Aš pri mergų negalėjau eiti, jei artie atsisėdau, visas virpė́jau, draskyte draskė kaip drugys End. Pareinu apentais susitraukusi jau, vìrpu iš tos baimės Kl. Aš jau visa vìrpu vìrpu, neškias, sakau, tu greitai, bėk su ta duona Als. Aš aną (rodomą nutvertąjį) pažinau, mun palūpis vìrpa, sakau – ne, nepažįstu Lpl. O aš taip bijojau, aš drebu vìrpu Žr. Šunelis vìrpa nu šalčio Pln. Koks speigas, tie gyvoliai virpė́s Yl. Pusplikė išlėkiau, ka vìrpu, ka vìrpu! KlvrŽ. Visai nebgal bepaeiti, vìrpa sušalęs toks, nė rankų bepajudina Trk. Jau žmogus jau tikrai nebgalia, vìrpa visas Žeml. Ka suksi arbą, visos gyslos virpė́s Všv. Duos ėsti lašinių, ka vaikiuo nevirpė́tum gyslos, maišus nešant End. Eisi an pietų, rankos kojos virpė́s [iš nuovargio] Sd. Ans buvo virpą̃s, nervų ligą turėjo Kal. Toks jau nepasveiks su virpančiõms rankoms Rdn. Tave drugys kreta, matai, kaip tu vìrpi Sg. Ranka virpa kaip vištą pavogus LTR(Pp). Virpa kaip šuo kepurė[je] Šv. Parpykau, ka rankos virpė́jo Krš. Vìrpa piktas, nemoka kalbėt Drsk. Beregiant susto[ja] ant pamatų vaikai, namų šunelis ir paršeliai: visi šildos ir virpa M.Valanč. Taip tu drebėsi, kai laps virpėsi, kad mano valioj būsi KlvD96. Virpė́jo visas ižg pavydo Rtn. Vincukas truputį virpėjo iš susijaudinimo V.Aln. Kraujas metėsi į galvą, pradėjo rankos virpėti A.Vien. Miklūs pirštai virpėjo skambias stygas paliesdami V.Krėv. Ir Jokūbui ėmė piktumu virpėti viršutinė lūpa Vaižg. Tvirtai stovėkit ir nevirpė́kit, rasi mes pargalėsim JD1167. Iš stroko lapė į urvą įlindusi visa vìrpa ir pati su savim kalbas PP63. Kokieg tenai prajovai bus, kad teip daug kunigaikščių, karalių, ciesorių, monarchų akyse visų žmonių ir angelų stosis nuogi, virpė́dami ir ižgąsčio pilni DP8. ^ Ant kieno balso visas svietas virpa? (perkūno) K.Būg(ž.). ║ prk. bijoti: Kas aukso tura, tas vìrpa, kad neatimtum Všv. Ka tu teip vìrpi, parsižegnok, i nebijosi Krt. Eisu liūb virpė́damas: rodos, ka kas jau i groba už kupros LKT84(Lk). Daba aš jau gausu iš tėvo pilsenos, varau numie ir vìrpu jau Klk. Šalčio bijo, šilumos bijo, ižlepę [jauni], vìrpa ir vìrpa visko Žln. Kad sūnus Dievo žmogus yra su jumis, ko jums virpėti? brš. Nes ant kog kitą dvasia Dievo tur atilsėtis – tiektai ant nusižeminusio ir ant to, kursai virpa ant žodžių Viešpaties? DP31. ║ būti apimtam didelio noro ar kokio nors stipraus jausmo: Pamato katiną, vìrpa, kiek nora [vaikas] katino Trk. Vaikai ant knygų virpėdami, matyti, būs moksli Ggr. Vyrai visi vìrpa pri palitikos, kiek yra pakliuvusių, o neliaunas Krš. Šitusai žentas netikęs, vìrpa šnapso Drsk. Vìrpa, tiek nora sprogti Rdn. Kad aš tavie virpė̃čiu del vyno, nedrebu! Rdn. Vìrpa kap gyvatynas, nori dviračio Drsk. Pasileidusios, virpė́te vìrpa vaikio Krš. Pamatęs paukštį virpėjo, teip norėjo gyvybą jam atimti M.Valanč. Pirmąjį kiną, atvažiavo iš Akmenės, ta, rodos, virpė́damas veizėtumi Klk. Vìrpa vìrpa – taip nekenta marčios Krš. Svarstys rytmetį [linus], kožnas virpė́sma, kad kieno būtų daugiau Varn.

vìrpančiai adv.: Ans ant piningų – virpančiai Šts.

2. DŽ būti nepastoviam, drebėti dėl išorinio poveikio: Drebulė virpa R, MŽ, N. Čia kažkur, gal kiek toliau, o gal ir visiškai arti, šnara drebulės, amžinai virpėdamos, tarsi ko bijodamos I.Simon. Jos smarkiai šoktelėjusi į priekį krūtinė truputį virpėjo jai kaukšint aukštais, plonais užkulniais į kietas grindis V.Aln. Katrė, skubėdama kočioti, taip smarkiai daužė į stalą, net langų stiklai virpėjo Žem. Nuo mažiausio dunktelėjimo į sieną iš oro klėtelė visa virpėjo ir ūkė lyg tuščias puodas Vaižg. Pabudo raistas, virpa, kunkuliuoja kaip vanduo katile T.Ivan. Virpančiosios eketės buvo lygu su velniu: kut kut kut liuob virpės, liuob kutins žemę Šts. Toks gausmas buvo, žemė, rodos, po kojų virpė́davo Smln. Ka ans (vargonininkas) užtrenks tą maršą, visa bažninčia virpė́s End. Ka pradeda važiuoti – žemė vìrpa Krtn. Ka liūb bildės [perkūnija], i langai virpės Sd. Kas do stenėsena – sienos vìrpa Trk. Anas užknarkia, sienos vìrpa Aln. O tumet lig devynių, lig dešimtos plunksi, prakaitas eis, taip tikrai, ka virpė́s visi pašaliai KlvrŽ. Ugnis eina, vìrpa visi pašaliai Pvn. Ka tie traukiniai eina, ka stotė vìrpa Vkš. Juostiniai mikrofonai turi stiprų magnetinį lauką, kuriame virpa lengvai banguota juostelė LEXVIII442. Virpa dalgis, varpos siekęs Vd. Plunksna virpa rašant [apie baisius dalykus] S.Dauk. Žemė su visais daiktais virpė́ti pagavo K.Donel. Kad sumą laikydamas pragydo, ir sienos bažnyčios virpėjo M.Valanč. Džiugiai virpėjo pavasario saulės įkaitintas oras V.Myk-Put. Stiebai dangaus dreba ir virpa DK148. Trečia žymė buvo, jog žemė virpė́jo DP181. Nesa tuo čėsu didis bus drebėjimas žemėje Izrael, jog po mano akim drebės žuvys mariosa, paukščiai po dangumi, pekus ant lauko ir vis, kas kruta ir virpa ant žemės, ir visi žmones, kurios ant žemės yra BBEz38,19–20. Prieg tam ir poteros, idant taip dūmotumei, jog tam meldiesi, po akim kurio dreba dangus, virpa žemė SE113. Visas miestas virpėjo, lyg per kokį žemės padrebėjimą purtinamas Kel1856,184. | mirgėti (apie ugnį, šviesą): Į tolį, į aukštį platus mano kelias: tik balzganos miglos, tik virpančios žvaigždės V.Myk-Put. Didžiojo altoriaus degančios žvakės virpėjo nuo lengvo skersvėjo L.Dovyd. Apako. Rasi nuo skaitymo ar visokių raštų perrašinėjimo blausioj virpančioj žvakės šviesoj rš. Vìrpanti rausva šviesa NdŽ. Upės juostoje virpėjo žvaigždžių atspindžiai rš. Jo pilkose akyse šokinėdami virpėjo nerimo žiburėliai J.Avyž. ║ skambėti su pertrūkiais (apie balsą): Kartojo tyliai, kiek virpančiu balsu J.Avyž. Jo balsas veržėsi iš krūtinės gelmių, virpėdamas panieka V.Myk-Put. Virpamíeji priebalsiai (lingv.) NdŽ. Mindaugas gražiu, virpančiu balsu užveda dainą V.Bub. Triūbos garsėjo, varpai virpėjo, verkia mergelės prie grabelių KlvD249. 3. tankiai, neramiai plakti (apie širdį): Širdis vìrpa visa, a tas oras toks yr Rnv. Visos gyslos pradėjo virpė́ti [apsinuodijus], teip matau, kad nėkas nebūs Bdr. Sušalau: širdis pati virpa Šts. Širdis kaip virpė́dama eina Trk. Širdis vìrpa, tuk tuk tuk kaip avies uodega Sd. 4. bėgti drebant: Kad i Mockus pats virpė́jęs lauk iš pirties Als. 5. pavydėti, šykštėti: Ta škrabė liūb virpė́s, ka tik kas nepaimtų koc šiaudelio Trk. Kad aš virpė́jau litą išleisti, vis dėjau piningus į malkelę Plt. ^ Jei duodi, duok, nevirpė́k Dov.

◊ abù galaĩ vìrpa juok. sakoma apie perdėtą darbštuolį: Jos abù galaĩ vìrpa, bėga ir bėga Drsk. blaũzdos (gýslos, kìnkos) vìrpa ima baimė, baugu: Atvirai prisipažinsiu, ir man dėl jūsų blauzdos virpa rš. Visos gýslos virpė́jo, ka ten reikėjo eiti End. Karaliuo net kìnkos pradėjo virpė́ti (ps.) Žr. Sėdi va dabar prie to verpalo, o kinkos virpa A.Gric.

nagaĩ vìrpa

1. gaili, pavydi (apie šykštuolį): Titnagas, dėl kapeikos ano nagaĩ vìrpa Rdn.

2. labai ko nori: Įpratom – vogti, kombinuoti nagaĩ visims vìrpa Rdn. Kitam nagaĩ vìrpa žemės, o kitas spjaudos Krš. Toks vaikiukų krau[ja]s: nagiùkai virpė́te vìrpa ką pačiupinėti Krš.

rañkos vìrpa labai ko nori: Rañkos vìrpa, tik duok – gobšti Krš. Vaikų rañkos an degtukų vìrpa End. Rankos vìrpa, teip darbuoties norėjau Šts. Virpė́s rañkos veizant į šnapšę Sd.

nė̃ sùbinės kam̃pas nevìrpa visai nesijaudina: Anims (karaliams) nė̃ sùbinės kam̃pas nevìrpa, sėda anie trobo[je] End.

širdìs vìrpa

1. ima baimė: Visi pavargę, be miego, sušalę, kužda, dreba, širdis pati virpa Žem. Al ka tujau galvai negerai, galvai i širdžiai, širdìs pradeda bėgti, virpė́ti Lk. Širdìs vìrpa Staliną prisiminus, – kas buvo baisybės! Krš. Negaliu žodžio pasakyti, visa vìrpa širdìs Trk. Širdìs virpė́t pradėjo, nusigando Bgt. Širdìs vìrpa nu to kalno važiuojant Dr. Mun y[ra] guodusys ta Tilvikėnė, anos vyras karė[je] buvęs, anos širdìs virpė́jusi i virpė́jusi dėl ano End.

2. kyla jaudulys: Nejaugi aš vėl namie, savajam krašte? – šnibždėjo jo lūpos, virpėjo širdis J.Bil.

3. ima nerimas, rūpestis: Kano šienas šlapias ant pievos – vìrpa širdìs žiūrint JII30.

uodegė̃lė vìrpa ima baimė: Palicija – žmoguo i vìrpa uodegẽlė Rdn.

\ virpėti; išvirpėti; nuvirpėti; pavirpėti; parvirpėti; pervirpėti; pravirpėti; privirpėti; suvirpėti; užvirpėti